- kebeldai
- kebeldái interj., kebeldaĩ Krž 1. ėjimui šlubuojant pavaizduoti: Jis susikrovė savo įrankius ir kebeldai, kebeldai iškeliavo rš. 2. virtimui pavaizduoti: Kebeldái ir apvirto Plk. Kebeldaĩ kūlį ir išvertė par galvą Kl. Kebeldaĩ ant nosės Kl. 3. kartojant nusakomas ritimasis: Tik kebeldái, kebeldái akmuo nuo kalno Vrn. Arkliai kad nešėsi šonan, kad vertė karietą, tai toj tik kebeldái, kebeldái pakrantėn ir nusirito Al.
Dictionary of the Lithuanian Language.